Siracido 44

₁Dabar šlovinkime garbingus vyrus,

savo protėvius, kiekvieną jo kartoje.

₂Daug garbės VIEŠPATS išdalijo,

daug iš savo didybės, nuo senųjų laikų.

₃Kai kurie valdė savo karalystes

ar įgijo gerą vardą savo žygiais,

kiti davė patarimų, nes buvo įžvalgūs,

o dar kiti regėjo visa pranašystėje.

₄Kai kurie vedė tautą savo patarimais

ir tautos Įstatymo išmanymu;

savo mokymu jie buvo išminčiai.

₅Kai kurie sukūrė melodijų giesmėms

ar parašė giesmių žodžius.

₆Kiti buvo apdovanoti turtais ir jėgomis,

gyvendami ramiai savo ūkiuose.

₇Visi jie įgijo vardą savo kartoje

ir buvo savo meto pasididžiavimas.

₈Kai kurie paliko vardą,

kad kiti skelbtų jų šlovę,

₉bet apie kitus neliko atminimo,

nes jie tapo užmiršti, lyg niekada nebūtų buvę,

tartum nebūtų gimę

kaip ir jų vaikai.

₁₀Tačiau ir jie buvo teisūs žmonės,

ir jų dori darbai nebus užmiršti.

₁₁Jų šeimoms lieka turtas,

jų palikuonims – paveldas.

₁₂Jų dėka jų palikuonys laikosi Sandoros,

kaip ir jų vaikai per savo tėvus.

₁₃Amžinai išsilaikys jų palikuonys,

ir jų šlovė niekada nebus išdildyta.

₁₄Jų kūnai palaidoti ramybėje,

bet jų vardas gyvas kartų kartose.

₁₅Sueigose bus pasakojama apie jų išmintį,

ir bendrija skelbs jų šlovę.

₁₆Henochas ėjo savo kelią su Viešpačiu ir buvo paimtas,

kad taptų grįžimo ženklu visoms kartoms.

₁₇Teisusis Nojus buvo rastas be priekaištų;

pražūties metu jis išlaikė gyvą žmoniją.

Todėl tvanui ištikus

likutis buvo išsaugotas žemėje.

₁₈Amžina Sandora buvo su juo sudaryta,

kad gyvūnai niekada daugiau nebūtų tvano sunaikinti.

₁₉Abraomas buvo didis daugelio tautų tėvas;

niekas neprilygo jam šlove.

₂₀Jis laikėsi Aukščiausiojo įsako

ir suėjo su juo į Sandorą.

Jis patvirtino įsaką savo paties kūne

ir bandomas buvo rastas ištikimas.

₂₁Todėl Viešpats ir laidavo jam priesaika,

kad laimins tautas per jo palikuonis,

padarys jį tokį gausų kaip žemės dulkes,

išaukštins jo palikuonis kaip žvaigždes,

ir duos jiems paveldą nuo jūros iki jūros,

nuo Upės iki žemės pakraščių.

₂₂Taip pat Izaokui jis atnaujino tą pažadą

dėl jo tėvo Abraomo.

₂₃Sandora su visais jo protėviais buvo patvirtinta,

ir palaiminimą jis skyrė Jokūbo galvai.

Dievas pripažino jį kaip pirmagimį

ir davė jam savo paveldą;

jis nustatė ribas giminėms

ir jų padalijimą į dvylika.